Mokslinės naujienos

1. Nutukimas didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu bei kitomis ligomis. Šiuo metu trūksta išsamesnių tyrimų apie lėtinio nutukimo įtaką vidaus organų būklei. Tokijo medicinos ir odontologijos universiteto (TMDU) mokslininkai tyrė, kaip nutukimas gali paveikti plaukų retėjimą bei slinkimą. Tiriant peles nustatyta, jog nutukimas gali sumažinti plauko folikulo kamieninių ląstelių (HFSC) skaičių, todėl pelėse sutrinka plaukų folikulų atsinaujinimas. HFSC lemia, jog plaukai gali augti ir atsinaujinti. Senstant pas žmogų šių ląstelių mažėja, todėl plaukai ima retėti. Daug riebalų turinti dieta bei nutukimas nulemia didesnį oksidacinį stresą bei uždegiminių citokinų aktyvavimą HFSC ląstelėse, todėl šiose ląstelėse sutrinka specifiniai signaliniai keliai, atsakingi už ląstelių atsinaujinimą. Šis tyrimas ne tik suteikia naujų įžvalgų apie specifinius ląstelių pokyčius bei audinių disfunkcijas, kurios atsiranda dėl didelio riebalų suvartojimo bei nutukimo, tačiau gali prisidėti prie plaukų slinkimo prevencijos bei gydymo. [1]

2. Mikroplastiko dalelių aptinkama visur – nuo patalpose esančių dulkių iki maisto bei vandens, esančio plastikinėse pakuotėse. Mikroplastiko dalelių taip pat aptinkama žmonių ar naminių gyvūnų išmatose. Eksperimentiškai nustatyta, jog kūdikių išmatose yra randama daugiau mikroplastiko dalelių negu pas suaugusius žmones. Mikroplastiko dalelių poveikis žmogaus sveikatai šiuo metu yra nepakankamai ištirtas. Ilgą laiką manytą, jog mikroplastiko dalelės yra pašalinamos iš organizmo su išmatomis. Vis dėlto šiuo metu daugėja duomenų apie mikroplastiko dalelių gebėjimą pereiti ląstelių membranas ir patekti į kraujotakos sistemą. Tyrimuose su ląstelėmis bei laboratoriniais gyvūnais nustatyta, jog mikroplastiko dalelės gali sukelti ląstelių žūtį, skatinti uždegiminius procesus bei sutrikdyti medžiagų apykaitą. Tiriant mikroplastikų PET ir PC koncentracijas kūdikių bei suaugusių žmonių išmatose, nustatytas bent 10 kartus didesnis PET kiekis kūdikių išmatose. Šio tyrimo rezultatai skatina išsamiau ištirti mikroplastikų dalelių įtaką kūdikių sveikatai. [2]

3. Švedijos mokslininkai nustatė retą, agresyvią Alzheimerio ligos formą, kuri gali pasireikšti nuo 40 metų. Dauguma Alzhaimerio atvejų pasireiškia sulaukus maždaug 65 metų. Vis dėlto, mokslininkai nustatė retą APP geno mutaciją, kuri siejama su pagreitintu beta-amiloidų (smegenims kenksmingų baltymų plokštelių) susidarymu. Beta-amiloidai skatina neuronų žūtį, todėl Alzheimeriu sergantis žmogus praranda ne tik darbinę atmintį, tačiau savo protinį lankstumą bei savikontrolę. Švedijos mokslininkai nustatė, jog ankstyvas Alzhaimerio pasireiškimas susijęs su beta-amiloidų struktūros pokyčiais. Šiam baltymui dėl mutacijų trūkstant 6 aminorūgščių, susiformuoja pavojingos beta-amiloidų sankaupos. Dėl šios priežasties Alzheimerio simptomai nustatyti asmenims, kurie buvo sulaukę vos 40 metų. Įprastai tik apie 10% APP genų mutacijų yra siejama su ankstyvu ligos pasireiškimu. Alzheimerio liga vis dar nėra išgydoma. Skaičiuojama, jog vien Amerikoje dėl šios ligos kasmet išleidžiama apie 355 mlrd. dolerių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šis sutrikimas dėl gyventojų senėjimo iki 2050 m. gali nulemti milžinišką sveikatos priežiūros sistemos užimtumą visame pasaulyje. [3]

4. Indijos mokslininkai atrado bakteriją, kuri geba “maitintis” šešiavalenčiu chromu iš vandens. Chromui patekus į žmogaus organizmą gali pasireikšti įvairios kepenų ir inkstų ligos, nevaisingumas. Mokslininkų išskirtas bakterijų kamienas - Microbacterium paraoxydans VSVM IIT (BHU) geba toleruoti aukštą chromo koncentraciją, todėl yra veiksmingesnis būdas už alternatyvius nuotekų valymo metodus. Atsižvelgiant į nuotekų valymo įrangos kainas, šių bakterijų panaudojimas yra daug pigesnis. Remiantis PSO duomenimis, nuo ligų, kurias sukelia užteršto vandens suvartojimas, kasmet miršta apie 3,4 mln. žmonių. [4]

5. Širdies elektrinio aktyvumo pokyčiai gali būti panaudojami prognozuojant hospitalizuotų COVID-19 pacientų sveikatos pablogėjimą bei mirtį. Mokslininkai teigia, jog pasitelkiant elektrokardiogramos duomenis (QRS komplekso kitimus) galima nuspėti COVID-19 pacientų sveikatos pablogėjimą. Mokslininkų aprašyti EKG duomenų pakitimai vidutiniškai stebimi prieš 52 val. iki paciento mirties. Įdomu, jog šie matavimai gali būti atliekami ir gripo pacientams, mirties laiką prognozuojant prieš 6 dienas. Šis tyrimas gali tapti svarbia priemone sveikatos priežiūros darbuotojams, siekiant iš anksto įvertinti tuos COVID-19 pacientus, kuriems labiausiai gresia sveikatos pablogėjimas. [5]

Šaltiniai:
1. Hironobu Morinaga et al, Obesity accelerates hair thinning by stem cell-centric converging mechanisms, Nature (2021). DOI: 10.1038/s41586-021-03624-x

2. Occurrence of Polyethylene Terephthalate and Polycarbonate Microplastics in Infant and Adult Feces, Environmental Science & Technology Letters (2021). pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/acs.estlett.1c00559

3. María Pagnon de la Vega et al, The Uppsala APP deletion causes early onset autosomal dominant Alzheimer's disease by altering APP processing and increasing amyloid β fibril formation, Science Translational Medicine (2021). DOI: 10.1126/scitranslmed.abc6184

4. Singh, V., & Mishra, V. (2021). Microbial Removal of Cr (VI) by a New Bacterial Strain Isolated from the Site Contaminated with Coal Mine Effluents. Journal of Environmental Chemical Engineering, 106279.

5. Lampert, J., Miller, M., Halperin, J. L., Oates, C., Giustino, G., Nelson, K., ... & Reddy, V. Y. (2021). Prognostic Value of Electrocardiographic QRS Diminution in Patients Hospitalized With COVID-19 or Influenza. American Journal of Cardiology.