Mokslinės naujienos

1. Kamieninių ląstelių panaudojimas sąnarių kremzlės atnaujinimui:

Mokslininkams pavyko sukurti metodą sąnarių kremzlės atauginimui. Mokslininkai sukūrė specialų skeleto kamieninių ląstelių (SSCs) aktyvavimo ir specializacijos būdą, dėl kurio iš SSCs ląstelių susiformuoja ląstelės, pasižyminčios kremzlinių ląstelių savybėmis.

Šaltinis: Murphy et al. Articular cartilage regeneration by activated skeletal stem cells, Nature Medicine (2020). DOI: 10.1038/s41591-020-1013-2

2. Sukurtas atgalinis reprodukcinio senėjimo metodas:

Mokslininkams pavyko įrodyti, jog vartojant mažas nikotinamido mononukleotido (NMN) dozes, pagerėja pelių kiaušinėlių kokybė. Manoma, jog tokie NAD sintezę aktyvinantys preparatai (NMM) yra ne tik mažiau invazyvūs, tačiau taip pat galėtų būti panaudoti ir dirbtinio apvaisinimo metu, siekiant padidinti šios procedūros sėkmės tikimybę.

Šaltinis: Bertoldo, M. J., Listijono, D. R., Ho, W.-H. J., Riepsamen, A. H., Goss, D. M., Richani, D., … Wu, L. E. (2020). NAD+ Repletion Rescues Female Fertility during Reproductive Aging. Cell Reports, 30(6), 1670-1681.e7. https://doi.org/10.1016/j.celrep.2020.01.058

3. Atrasta molekulė, kuri leidžia atsinaujinti suaugusio žmogaus odai:

Mokslininkai išsamiau ištyrė transkripcijos veiksnį Lef1, leidžiantį žmogaus odai atsinaujinti nesusiformuojant randams. Šis atradimas galėtų pagerinti odos žaizdų gydymą ir sulėtinti odos senėjimą.

Šaltinis: Phan Q, Fine G, Salz L et al. Lef1 expression in fibroblasts maintains developmental potential in adult skin to regenerate wounds. Elife. 2020. doi:10.7554/elife.60066

4. Kas sieja Y chromosomą ir didesnį vyrų mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos?

Dvigubai didesnis vyrų mirtingumas nuo COVID-19 paskatino išsamiau ištirti Y chromosomos funkcijas vyrų somatinėse (nelytinėse) ląstelėse. Išsiaiškinta, jog nuo Y chromosomoje esančių genų pagamintos RNR molekulės reguliuoja transkripcijos procesus (pvz. RNR brendimą) nelytinėse ląstelėse. Šie su Y susiję genų raiškos valdymo mechanizmai gali būti susiję su skirtingu neurodegeneracinių ar širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimu vyruose.

Šaltinis: Deschepper CF. Regulatory effects of the Uty/Ddx3y locus on neighboring chromosome Y genes and autosomal mRNA transcripts in adult mouse non-reproductive cells. Sci Rep, 2020;10(14900). doi: 10.1038/s41598-020-71447-3

5. Pasiūlytas naujas ląstelių bei organizmo senėjimo modelis.

Senėjanti žmonių populiacija skatina ieškoti būdų, padėsiančių prailginti kokybiško gyvenimo trukmę. Senstant daugelis organizmo ląstelių ilgainiui praranda savo funkcijas bei gebėjimą atsinaujinti. Viena iš problemų, jog senstančios ląstelės kaupiasi ir dėl savo išskiriamų molekulių skatina aplinkinių ląstelių uždegimą, todėl pasireiškia uždegiminis senėjimas, kurį nulemiančias ląstelės įvardijamos SASP (su senėjimu asocijuotas sekrecinis fenotipas). Tokiu būdu grupė senstančių ląstelių organizme sukelia viso kūno senėjimą. Ištyrus tūkstančius genų, RNR bei baltymų sąveikų mokslininkai pasiūlė 4 skirtingas ląstelių senėjimo būsenas, kurias nulemia metaboliniai bei epigenetiniai pokyčiai:

1. Pradžios (ląstelių dalijimosi sustabdymas), 2. Ankstyvasis (susijęs su priešuždegiminiais procesais), 3. Pilnas (sustiprėję uždegiminiai procesai ir metabolizmas), 4. Vėlyvasis (susilpnėję uždegiminiai procesai ir metabolizmas). Manoma, jog kiekvienos iš šių būsenų geresnis suvokimas ateityje galėtų padėti sukurti naujus metodus, kurie ne tik padės prailginti gyvenimo trukmę, tačiau prisidės prie ligų kontrolės bei prevencijos.

Šaltinis: Nakao M, Tanaka H, Koga T. Cellular senescence variation by metabolic and epigenomic remodeling. Trends Cell Biol. 2020. doi:10.1016/j.tcb.2020.08.009.

6. Atrastos laisvos nuo ląstelių mitochondrijos:

Buvo atrastos mitochondrijos be ląstelių. Kraujyje nustatyta 200,000 - 3.7 milijardo laisvų mitochondrijų 1mL kraujo plazmos. Laisvos nuo ląstelių mitochondrijos pastebėtos atsitiktinai 2020 m. analizuojant kraujo mėginius.

Šaltinis: Z.A.A. Dache et al., “Blood contains circulating cell-free respiratory competent mitochondria,” The FASEB Journal, doi:10.1096/fj.201901917RR, 2020.