Mokslinės naujienos
1. Cinkas nuo peršalimo? Virš 200 metų maisto papildų gamintojai teigia, jog cinkas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Šis sakinys ypač dažnai vartojamas apibūdinant vitaminų, pvz. C ir D, bei kitų mineralų reikšmę. Kyla klausimas, ar šis imuniteto stiprinimo bei palaikymo efektas yra moksliškai pagrįstas, ar iš esmės tai gerai apgalvota, galbūt, klaidinanti reklama, kurios neteisingumą kaip ir teisingumą įrodyti yra sudėtinga. Cinko naudą pagrindžiantys moksliniai įrodymai yra labai riboti. Iki šiol nėra žinoma tiksli veiksminga dozė bei vartojimo trukmė, per kurią turi pasireikšti teigiami efektai. Vis dėlto, mokslininkai atlikę meta-analizę nustatė, jog cinkas gali sustabdyti peršalimo simptomų pasireiškimą bei sutrumpinti kvėpavimo takų infekcijų (pvz. peršalimo ar gripo) trukmę. Reguliarus cinko papildų vartojimas yra efektyvi prevencinė priemonė, kuri gali 28 proc. sumažinti riziką pasireikšti nedideliems peršalimo simptomams bei 87 proc. sumažinti riziką pasireikšti vidutinio sunkumo simptomams. Susirgus peršalimu, cinko vartojimas gali sumažinti simptomų laiką maždaug dviem dienomis. [1]
2. Naujas vaistas prieš Laimo ligą. Laimo ligą sukelianti bakterija Borrelia burgdorferi veikiama specifiniais antibiotikais, pvz. doksiciklinu, gali būti sunaikinta, todėl Laimo liga yra išgydoma. Vis dėlto, antibiotikų vartojimas gydant Laimo ligą gali turėti ir nepageidaujamų efektų: dėl antibiotikų poveikio žuvus žarnyno bakterijoms žmogui pasireiškia viduriavimas, taip daugėja antibiotikams atsparių bakterijų skaičius. Mokslininkai išsamiau ištyrė molekulę, vadinamą higromicinu A. Šis junginys yra visiškai nekenksmingas gyvūnams ir minimaliai paveikiantys žarnyno bakterijas, tačiau itin mirtinas tokioms bakterijoms, kaip Borrelia burgdorferi. Manoma, jog higromicinas A galėtų prisidėti prie Laimo ligos išnaikinimo, nes tyrimais nustatyta, jog prieš šį junginį yra sunku išvystyti atsparumą. [2] Šiuo metu klinikinių tyrimų etape yra ir vakcina prieš Laimos ligą. Skaičiuojama, jog ši vakcina galėtų būti pradėta naudoti maždaug 2025 metais. Skaičiuojama, jog Laimo ligos gydymas vien JAV sveikatos sistemai kainuoja nuo 712 milijonų iki 1.3 milijardų JAV dolerių per metus.
3. Kiaulės inkstai pirmą kartą buvo sėkmingai persodinti žmogui. Gyvūnų organų persodinimas žmogui yra vadinamas ksenotransplantacija. Manoma, jog šis transplantacijos būdas turėtų ateityje išspręsti pagrindinę organų donorystės problemą – organų trūkumą. Vien JAV šiuo metu organų persodinimo laukia bent 100 tūkstančių pacientų, o dėl organų trūkumo kasdien vidutiniškai miršta apie 17 žmonių. Kiaulių organai jau seniai yra laikomi turinčiais milžinišką medicininį potencialą. Vis dėlto, kiaulių ląstelėse esantys svetimi antigenai, pvz. α-gal, sukelia stiprų imuninį atsaką, dėl kurio persodintas organas yra atmetamas. Viena iš išeičių – genetiškai modifikuotos kiaulės, kurios negamintų α-gal antigeno. Šiame eksperimente kiaulės inkstai buvo persodinti 54 val. pacientui, kuriam diagnozuota smegenų mirtis (paciento šeimą davė sutikimą tyrimui). Per šį 54 val. laikotarpį prijungtas inkstas veikė normaliai. Ksenotranplantacija turi potencialą būti dažniau taikoma per ateinančius dvejus metus gydant sunkias, su inkstų nepakankamu susijusius ligas, tačiau šios procedūros taikymas kelia daug bioetinių klausimų bei teisinių problemų. [3]
4. PSO patvirtino pirmąją vakciną nuo maliarijos. Nuo maliarijos kasmet miršta daugiau nei 400 000 žmonių visame pasaulyje. Į šį skaičių įeina bent 260 000 vaikų iki penkerių metų amžiaus. Daug metų bandoma sukurti vakciną nuo maliarijos, tačiau didelė dalis sukurtų vakcinų pasižymėjo per mažu veiksmingumu. Spalio mėnesį PSO patvirtino vakciną, vadinamą RTS, S, arba Mosquirix. Mosquirix buvo kuriama daugiau negu 30 metų ir oficialiai yra pirmoji maliarijos vakcina, sėkmingai perėjusi didelio masto klinikinius tyrimus. Kompanijos „GlaxoSmithKline“ sukurta vakcina per ketverius metus apsaugojo nuo maliarijos atvejų maždaug 4 iš 10 tiriamųjų (veiksmingumas - 39 proc.), kurie gavo 4 vakcinos dozes. Taip pat vakcina pasižymi 29 proc. veiksmingumu prieš sunkią maliarijos formą. Nors šis veiksmingumas yra labai mažas, tačiau PSO rekomenduoja pradėti naudoti Mosquirix vakciną Ganos, Kenijos ir Malavio valstybėse. Keturių dozių vakcina yra saugi ir gali būti skiriama nuo penkių mėnesių amžiaus. Gera žinia, jog kartu su vakcina skiriami vaistai nuo maliarijos gali iki 70,5 proc. sumažinti hospitalizacijų poreikį. Šiuo metu kuriamos ir kitos, didesniu efektyvumu pasižyminčios vakcinos, tačiau jos dar yra ankstyvose klinikinių tyrimų stadijose. [4]
5. Sukurtas smegenų implantas, galintis sumažinti vaistams atsparios depresijos simptomus. Depresija yra viena plačiausiai paplitusių pasaulyje ligų. The Lancet duomenimis ja serga 264 milijonai žmonių. Depresija, arba didysis depresijos epizodas (ang. major depressive disorder, MDD), yra sunkiai gydomas susirgimas, dėl kurio pakitus žmogaus fizinei bei emocinei būklei, didėja asmens ilgalaikis nedarbingumas bei savižudybės rizika. Viena iš šio susirgimo priežasčių yra pakitęs monoaminų pvz. serotonino, dopamino bei norepinefrino kiekis centrinėje nervų sistemoje. Prieš 70 metų atrasti antidepresantai išlieka plačiausiai taikoma depresijos gydymo priemone. Serotoninas, jo receptoriai bei transporteriai yra plačiausiai tyrinėjami antidepresantų taikiniai. Vis dėlto, depresijos gydymas antidepresantais laikui bėgant praranda efektyvumą. Dėl šios priežasties neveiksmingas depresijos simptomų sumažinimas bei išnykimas tampa vis dažnesne medicinos problema. Skaičiuojama, jog bent trečdalis depresijos pacientų yra atsparūs gydymui. Kalifornijos universiteto mokslininkai sukūrė specialų smegenų implantą vaistams atspariai depresijai gydyti. Mokslininkai nustatė specifinę sritį smegenyse, kuri buvo panaudota kaip biožymeklis depresijos simptomams mažinti. Pasitelkus giliąją galvos smegenų stimuliaciją (angl. deep brain stimulation), DBS. buvo stimuliuojamas specifinis smegenų regionas, susijęs su depresijos simptomų pasireiškimu. Standartinė DBS yra nukreipta į vieną smegenų sritį, tačiau šiame tyrime buvo iš anksto nustatyta tą smegenų sritis (pagal specifines smegenų bangas), kurios pakitęs aktyvumas sukelia depresijos simptomus, todėl gydymas tapo personalizuotas. Nors tokio prietaiso sukūrimas gali kainuoti iki 40 tūkst. JAV dolerių, tačiau kaip teigia implantą gavusi pirmoji pacientė „Before I had the device, the emotions, the darkness were owerwhelming. Now I just get up and I get on with my day“ [5]
Šaltiniai:
1. https://www.pnas.org/content/118/46/e2101177118
2. https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0092867421010588